Creative Confidence (I): pasitikėjimas savo kūrybinėmis jėgomis ir kur jį rasti
Ar vaikystėje trūko pasitikėjimo savo kūrybiškumu statant smėlio pilis? O atliekant improvizuotą dainą tėčio gimtadienio proga?
O kaip visokie išgalvoti pinigai iš augalų lapelių, lavos grindys, mamyčių portretai, lėlių stilisto pareigos ir visos kitos veiklos, reikalavusios vaizduotės ir kūrybiškumo?
Ką nors sugalvoti, sukurti buvo kasdienybė. Paskui, laikui bėgant, keičiasi mums keliami lūkesčiai ir taisyklės. Turi surimtėti, pradėti galvoti „rimtus“ dalykus ir ruoštis rimtai suaugusiųjų ateičiai.
Gauni vieną dailės pamoką per savaitę ir būk laimingas.
Taip ir pasislepia mūsų įgimtas kūrybiškumas po sunkiais dulkių ir „rimtų“ reikalų sluoksniais… O paskui dairomės, stebimės, kur gi jis dingo. Arba dar geriau – sakome, kad mes ne iš tų kūrybingųjų.
Būtent šį įsitikinimą ir bando sugriauti du broliai, dizaineriai, IDEO studijos įkūrėjai ir knygos „Creative Confidence: Unleashing the Creative Potential Within Us All“ autoriai David ir Tom Kelley.
Jeigu norėtum išgirst ir pamatyt vieną iš brolių, gali užmest akį į šį Ted Talk video.
Pasak jų, kūrybiškumas labiau susijęs su (pasi)tikėjimu savo jėgomis nei su ypatingais talentais:
“Creativity, far from requiring rare gifts and skills, depends on what you believe you can do with the talents and skills you already have.”
Pakelkim ranką, kam trūksta pasitikėjimo savo jėgomis…
Vis atrodo, kad dar reikia pasimokyti, pasitobulinti, o tada jau būsime pasiruošę, jau žinosime, mokėsime ir darysime.
Kaip tik su Vaida | Paprastyn neseniai reflektavome apie šitas „gyvenimo repeticijas“. Pridedu nuorodą, jei bus įdomu:
Žinoma, kartais tikrai trūksta tam tikrų įgūdžių.
Pavyzdžiui, jau seniai noriu sukurti kokią fainą dainą.
Esu prisižiūrėjusi video, kaip kuria įvairūs atlikėjai (mano favoritas – Ryan Tedder iš „OneRepublic“, net visą dainų rašymo kursą iš jo nusipirkau), į telefoną prisirašius visokių idėjų – tiek tekstui, tiek melodijai, bet taip ir neturiu nė vienos baigtos dainos, nes nemoku naudotis jokia programa, neturiu įrangos ir pan.
Bet tai yra išsprendžiamos problemos.
Įgūdį galima išlavinti arba kreiptis pagalbos į žmogų, kuris tai jau moka.
Didesnis iššūkis yra pasitikėjimas savo jėgomis, o šito jau nenusipirksi nei prabangiam butike, nei „Humanoj“.
Pasitikėjimą savo kūrybinėmis jėgomis reikia ugdyti. Tokia ir yra pagrindinė David ir Tom Kelley knygos žinutė.
“At its core, creative confidence is about believing in your ability to create change in the world around you.”
Tai yra tikėjimas, kad gali kurti pokyčius savo aplinkoje, savo gyvenime. Dar net neina kalba apie estetiką, meną ar kitus dažnai su kūryba siejamus saviraiškos produktus.
Tiesiog tikėjimas, kad gali kurti pokytį, padaryti kažką kitaip.
Išmokt naują įgūdį? Sugalvot naują receptą? Pastatyt namelį medyje? Parašyt dainą? Rast naują maršrutą į darbą? Pasiūlyt naują paslaugą? You name it.
Tikėjimas, kad neprivalai keliauti per gyvenimą autopilotu. Gali stabtelėti, pareflektuoti ir kurti pokyčius. Net jei tai tik tavo kasdienybės paįvairinimas.
Apie kasdienę kūrybą rašo ir Rick Rubin savo knygoje „The Creative Act: A Way of Being“. Jis primena, kad visi kuriame savo gyvenimą:
“What you make doesn’t have to be witnessed, recorded, sold, or encased in glass for it to be a work of art. Through the ordinary state of being, we’re already creators in the most profound way, creating our experience of reality and composing the world we perceive.”
Tik kažkodėl aš dažnai tai pamirštu.
Tiesiog gyvenu, lekiu, verčiuosi per galvą, kad tik viską spėčiau. Atrodo, kad važiuoju autostrada dideliu greičiu kažkieno nurodyta kryptimi, už lango liejasi vaizdai, viskas vyksta autopilotu, o aš pamirštu, kad kuriu savo gyvenimą.
Apskritai kūryba – labai įdomus dalykas. Atrodo toks elementarus, bet tuo pačiu ir toks nesuprantamai įmantrus (čia Google taip verčia profound, don’t blame me).
Apie kūrybą dar daug kalbėsim – reikės ir paskaityti, ir pagalvoti. Nėra kur skubėti, tokioms temoms reikia laiko.
Bet dar grįžkim prie „Creative Confidence“. Svarbu paminėti, jog David ir Tom Kelley pasitikėjimą savo kūrybinėmis jėgomis apibūdina kaip minčių ir veiksmų derinį.
“Combination of thought and action defines creative confidence: the ability to come up with new ideas and the courage to try them out.”
Neužtenka vien sugalvoti – vien mintimis pokyčiai nesukuriami. Reikia sugalvoti ir pabandyti įgyvendinti. Galvojimo dalis man dažniausiai sekasi geriau…
O su veiksmais jau sunkiau. Čia reikia ir įgūdžių, ir kantrybės, ir nuoseklumo, ir gebėjimo įveikti iššūkius. Va čia jau ir tas pasitikėjimas savo jėgomis praverčia.
Tad kur rasti tą pasitikėjimą? Kaip jį ugdyti?
Kad ir kaip norėtųsi, broliukai dizaineriai stebuklingos piliulės nepasiūlo. Jie rašo apie nuosekliai žengiamus mažus žingsnelius šio didelio tikslo link ⛰️
Būtent šią mažų žingsnių kelionę ir aptarsime kituose tekstuose. Kalbėsime ir apie „fixed mindset“ bei „growth mindset“, ir apie Albert Bandura sukurtą „self-efficacy“ teoriją, ir kitas temas.
Kaip tik dabar ruošiuosi vesti kūrybiškumo workshop’ą, tad bus ir praktinių užduočių, kurias galėsime išbandyti kasdienybėje.
Ar esu workshop’ų vedimo profesionalė? Tikrai ne, bet bandau pritaikyti teoriją praktikoje – ne tik sugalvoti idėją, bet ir ją įgyvendinti.
Idėja + veiksmas = pasitikėjimas savo kūrybiškumu. Pamatysim, kas iš to pavyks.
Tad linkiu nepamiršti, kad kuriame savo kasdienybę ir galime susikurti gražią savaitę sau ir kitiems ✨
Beje, kiekvienas prenumeratorius – didelis paskatinimas kurti toliau, tad kviečiu prisijungti ir kurti kasdienybę drauge!
Iki greito,
Šarūnė
Labai fajni vaikystes piešiniai!
Vis tas pasitikėjimas savimi. Kas jį atima? Juk vaikai tokie pasitikintys savimi. Lankė pas mane dainavimo pamokas mergaitė prieš mokyklą, buvo nesustabdoma. Kitais metais atėjus į pamokas pastebėjau didžiulį pokytį. Pirma klasė, atrodo tik kelios savaitės mokyklos praėjo, o ji jau rimta, daugiau žiūri į kitus kas ką daro, savimi nebepasitiki, yra suaugusi, dingo žaismingumas ir drąsa. Pavyzdys, kiek daug gali aplinka, ypač mažam vaikui. Kūryba labai pažeidžiama būsena, tad vieną kartą ją sužeidus, tampa labai sunku savimi patikėti. Prisimenu savo pirmuosius bandymus kurti, kaip nedrąsu ir net gėda kitam rodyti🫣 Bet padeda mintis, kad drąsa, nėra absoliuti būsena, tai darymas tada, kai bijai.